Lietuvos žemes puldinėjant totoriams bei šlyjant santykiams su Rusija, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1503 m. suteikė Vilniui privilegiją pastatyti mūrinius įtvirtinimus aplink visą miestą. Sakoma, kad sienos kertinis akmuo buvo padėtas ten, kur kelias vedė į Medininkus, ir toliau - per Ašmeną Minsko link. Pašventinus akmenį, prasidėjo vartų, vėliau pramintų Aušros, statyba. Nenustatyta, kada buvo baigtos statyti mūrinės sienos, bet žinoma, jog jau 1522 m. visas miestas buvo apjuostas mūru..

Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. kaip Medininkų vartai. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. Aštrieji vartai, pirmąsyk pavartotas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų pavadinimą. Kai kas jį sieja su Ašmenos miesto vardu, kitakalbių žmonių suprastu pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstu į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada ir kodėl jie lietuviškai pradėti vadinti Aušros vartais - taip pat nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Mergelės Marijos Aušros žvaigždės įvaizdžio.